Įdomu

Viršvalandžiai, nereguliari mityba ir fizinio aktyvumo stoka gali iššaukti ne tik trumpalaikius nepatogumus, bet ir rimtus sveikatos sutrikimus. Todėl spartus gyvenimo ritmas vis daugiau žmonių skatina atsigręžti ir į save.

Ilgaamžiškumo tema besidomintis biohakeris V. Majorovas  pasakoja, kad gyvendamas užsienyje, kur ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas, pats susidūrė su šiais sunkumais. „Miegoti nueidavau 3 val. nakties, dirbdavau po 16 val. per parą, nes buvau iš tų, kurie galvoja, kad išsimiegos senatvėje. Galiausiai atėjo toks periodas, kai svėriau 30 kg daugiau nei dabar, o dėl prasidėjusių panikos atakų gydytojai išrašė vaistų. Supratau, kad reikia keisti savo gyvenimą ir pradėjau eksperimentuoti su miegu.“

V. Majorovas sako, kad netrukus pastebėjo, jog eksperimentai padeda geriau išsimiegoti, o tuo pačiu ilgiau išlikti produktyviam ir energingam. Iki šiol V. Majorovas jau spėjo išbandyti apie 70 mokslinėje literatūroje aprašytų miego kokybę galinčių pagerinti faktorių. „Viską pradėjau nuo kivių valgymo, nes yra mokslinių publikacijų, kurios sako, kad jei valgysi šiuos vaisius – geriau išsimiegosi. Buvau miegamąjį apstatęs ir gėlėmis, kurios neva išvalo orą. Taip pat vartojau kofeiną, eksperimentavau su maistu ir papildais, miegamojo pokyčiais.

Eksperimentai vis sunkėjo. Pavyzdžiui, savaitę esu miegojęs palapinėje, iš kurios ištraukiamas deguonis, jog organizme padaugėtų raudonųjų kraujo ląstelių. Taip miegoti buvo išties nepatogu. Dabar daug eksperimentuoju su klajokliniu nervu, nes tai susiję su mano vystomu startuoliu“, – pasakoja ekspertas.

Kur slypi ilgaamžiškumo paslaptis?

Lektorius sako, kad iš pradžių artimieji į naujus eksperimentus žiūrėdavo įtariai, tačiau šiandien jau patys siūlo išbandyti įvairias naujoves. „Kai kuriuos dalykus atmetu, o kai kurie, nors to nesitikėjau, suveikia. Vienas iš pavyzdžių – pleistras ant lūpų. Jis naudingas ne tik tiems, kurie knarkia. Dažnai vyresni nei 35 m. vyrai naktį kvėpuoja per burną, todėl suprastėja miegas. Dėl tokios mažos smulkmenos kaip pleistras visi miego parametrai gerėja, nes iš burnos kvėpavimo persijungiama į nosies. Organizmas pasisavina daugiau deguonies, todėl naktį smegenys mažiau prabunda ir jautiesi labiau atsigavęs“, – teigia V. Majorovas. 

Biohakeris taip pat išduoda, kad ilgaamžiškumo siekti ir gyvenimo kokybę gerinti gali padėti trys paprasti baziniai dalykai. Tiesa, jis pastebi, kad dažnai žmonės juos ignoruoja ir pokyčių siekia imdamiesi sudėtingesnių priemonių.

„Pirmiausia svarbu miegoti bent 7–8 val. per parą. Tada yra mityba. Daug duomenų rodo, kad pabandymas karts nuo karto pabadauti yra naudingas mūsų organizmui. Trečias dalykas – fizinė veikla ir judėjimas. Žinoma, nebūtina kiekvieną savaitę bėgioti maratonų, tačiau vertėtų bent 3–4 kartus padaryti intensyvią treniruotę po 20 min. Vėliau jau seka ir streso, gliukozės, žarnyno, uždegimų valdymas ar tokie labiau sofistikuoti dalykai, kaip papildų vartojimas bei biologinio amžiaus tyrimai“, – mintimis dalijasi V. Majorovas. 

Pasak jo, vien baziniai įpročiai gali padėti gyvenimo trukmę prailginti net 12–14 m. Srityse, kur yra daugiausiai ilgiausiai gyvenančių žmonių, atlikti tyrimai rodo, kad jie propaguoja sveikesnę mitybą, pasižymi mažesniu kūno masės indeksu, bent 30 min. užsiima fizine veikla, vartoja mažiau alkoholio, nerūko ir geriau miega.

Produktyvus darbas be gero poilsio – neįmanomas

V. Majorovas sako, kad kai rūpinimasis savo kūnu tampa įpročiu, tai nebėra toks sudėtingas iššūkis. Pasak pašnekovo, sunkiausia tarp visų kasdienių rūpesčių ir reikalų surasti laiko sau. „Mano sistema remiasi tuo, kad kiekvieną mėnesį susitelkiu vis į kitą ilgaamžiškumo temą. Pavyzdžiui, vieną mėnesį fokusuojuosi į akių sveikatą ir kas dvi valandas darau akių pratimus. Kitą mėnesį susitelkiu į streso valdymą, dar kitą – į miegą, o vėliau – į mitybą.

Įdomu tai, kad tam tikrus veiksmus vėliau įprantu atlikti automatiškai. Pavyzdžiui, kažkada vienas iš mano priminimų buvo prieš pietus išgerti obuolių acto. Dabar tai darau nuolat. Nereikia daryti visko iškart, nes yra labai daug smulkmenų, kurias pamiršti. Tačiau jei mėnesį fokusuosiesi į vieną sritį ir kiekvieną dieną darysi po 3–4 veiksmus, tada kažkuris iš jų galbūt taps įpročiu“, – sako V. Majorovas.

Nors lietuviai yra linkę sunkiai dirbti, o kartais juos sustabdo tik sveikatos problemos, tačiau V. Majorovas pastebi, kad žmonės vis labiau supranta, kaip svarbu skirti dėmesio sau. „Turiu labai sėkmingą draugą, kuris prieš trejus metus dėl miego stygiaus nukrito prie darbo stalo ir prasiskėlė galvą. Tada jis uždavė sau klausimą – ar gyvenimo sėkmė yra turėti statusą, bet neturėti jėgų ir energijos?

Matau, kad atsiranda nauja vadovų karta, kurie skiria laiko atsistatymui. Pavyzdžiui, bėgioja maratonus ar lanko jogos užsiėmimus. Žinau ir 100 verslininkų, kurie atlieka telomerų tyrimus, vartoja papildus. Tai ir pažinčių, verslo kūrimo bendruomenė, kaip kad anksčiau buvo golfas. Žinoma, vis dar yra ir senos kartos vadovų, kuriems svarbu sunkiai ir daug dirbti, nes mano, kad išsimiegos senatvėje“, – pasakoja biohakeris.

Jis priduria, kad kalbant apie produktyvumą, omeny svarbu turėti ne tik gerus darbo įrankius, profesionalų vadovą ar kolektyvą, bet ir sveikatos būklę. „Jei kraujyje trūks geležies, cukraus lygis nuolat šokinės ir neišsimiegosi, produktyvus negalėsi būti net ir turėdamas puikius asmeninius įgūdžius bei gerą darbo aplinką“, – tikina V. Majorovas.

V. Majorovo mokymus apie ilgaamžiškumą rasite ČIA.