Įdomu

Justina, kokios inovacijų tendencijos šiuo metu vyrauja pasaulyje?

Esame tvarių inovacijų etape, tai – 6-oji inovacijų banga, kuri yra trumpiausia pasaulyje, nes ji truks tik apie 25-erius metus. Kuriamos kitokios inovacijos nei buvo iki šiol, visose srityse jaučiami įvairūs tvarumo sprendimai: grįžtama prie gamtinių išteklių, kurie pernaudojami – pavyzdžiui, jūros dumbliai ar perdirbamos upių nuosėdos. Taip pat vis labiau galvojama ir apie tai, kaip žmonių veikla paveiks aplinką, tad atsiranda nauja tendencija, kuriami įvairiausi iškonstruojami pastatai, save šildantis cementas, plytos iš plastiko ir panašūs dalykai.

O kur Lietuva daro proveržį?

Lietuvoje labai daug iniciatyvų bei projektų vyksta valstybiniame sektoriuje, medicinoje. Pavyzdžiui, ligoninėse imta daug kalbėti apie pacientų patirtį ir kokia ji svarbi bei kokia turėtų būti ateityje, daromi įvairiausi projektai, mokomasi. Prieš kelerius metus šioje srityje dar buvo sausra, o šiandien galima pasidžiaugti, kad tikrai nemažai vyksta. Verta paminėti ir Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvas, kuomet paskelbta, kad Vilnius yra 3 miestas pagal inovatyvumą. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė „Bloomberg Philanthropies“ rengtame merų iššūkyje pateko tarp 50-ies stipriausių. Taigi, tikrai matosi, kad viešasis sektorius irgi nenori atsilikti ir veržiasi į lyderių gretas.

Kaip manote, kodėl moterų vis dar mažai inovacijų kūrimo srityje?

Pasauliniai šaltiniai teigia, kad taip yra dėl investicijų stokos. Į moterų idėjas mažiau investuojama, joms sunkiau susirasti partnerius su kuriais galėtų daryti projektus. Įdomu tai, kad po projekto „Women for Global Challenges“ pastebiu, jog šiame inovacijų sprinte dalyvavusios moterys ir toliau yra aktyvios startuoliuose, akivaizdžiai auga toliau. Vis dėlto, moterų inovacijų srityje vis tiek dar labai trūksta.

Inovacijų kūrimas dažnam gali skambėti sudėtingai, bet gal viskas yra kur kas paprasčiau? Ko reikia, kad gimtų inovacija?

Būtent savo mokymuose „Kaip sukurti inovatyvias idėjas ir paversti jas realybe?“ ir kalbėsiu apie tai, kaip tai padaryti paprasčiau. Pirmas dalykas nuo ko išvis reikėtų pradėti, tai bent jau minimaliai žinoti procesą ir įrankius. Tai nėra kokia nors juodoji dėžė, kurios negali iššifruoti ir suprasti, koks po ko rezultatas gaunamas. Kitas svarbus dalykas – partneriai ir komanda, kurią galima rasti įvairiose iniciatyvose ar minėtuose sprintuose, kuriuose žmonės dažnai ir suranda partnerius verslui kurti. Trečias dalykas – svarbiausia yra daryti, o ne kalbėti. Visos svajonės ir lieka svajonėmis, jei mes jų nepradedame įgyvendinti.

Lietuvoje dar daugiau kalbame nei darome?

Taip, remiantis „Future Leadership“ kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje dar yra labai daug inovacijų teatro elementų. Mes dar labai daug kalbame, įtraukiame daug žiniasklaidos, tačiau darome mažai tikrų projektų. Manau, kad svarbiausia daryti projektus, kad ir mažesnius ar paprastesnius, bet daryti. Kitas svarbus dalykas, kuriant inovacijas, yra žinojimas vietoje spėliojimo. Žinojimas, ko reikia tavo klientui, kokią tu problemą sprendi. Nes mes galime sėdėti savo biuruose ir susigalvoti, kad yra kokia nors problema, bet svarbu žinoti, kad ji iš tiesų yra, nueiti pas savo klientą, jį pakalbinti, pasikalbėti su savo tiekėjais ar darbuotojais, daryti tyrimus ir žiūrėti, kokios problemos egzistuoja ir kaip mes jas galime spręsti. Taip pat reikėtų paleisti savo idėją, o ne įsitverti, kaip daugelis mėgsta. Idėjai reikia leisti augti, paleisti ją į gyvenimą, ją aptarinėti su ekspertais, kaučeriais, partneriais, draugais. To reikia tam, kad ji įgautų naujų spalvų ir įdomių aspektų, nes idėja nėra statiška, ji kinta. Dažnai žmonės labai saugo jas ir tuomet gaunasi, kad idėja stagnuoja. Dar vienas svarbus dalykas, kuriant inovacijas, tai pasitelkti įrodymus, o ne vien pasakoti. Savo mokymuose kalbėsiu apie protitpą, turite sukurti kažką apčiuopiamo. Tai gali būti pirmasis tinklapio puslapis, pirma produkto versija ar pan. Procesas vyksta spirale – sukuri, mokaisi, keiti ir šis ciklas turi visada kartodamasis judėti į priekį.

Kaip galime treniruoti tą inovacijų kūrimo raumenį? Ar yra kažkokių būdų, ar jau minėtas jūsų – tiesiog daryti?

Pirmas dalykas, tai aišku, kad daryti. Aš sau kartais keliu minties eksperimentus, keliu kokią nors problemą, galvoju, kaip ją išspręsti. Įmonėse kasdien yra koks nors iššūkis, kurį reikia spręsti, tai taikant tam tikrus žingsnius gali pabandyti išspręsti ir pažiūrėti, kas veikia kas ne. Bet kokiu atveju viskas sukasi aplink darymą - ar mes kalbėtume apie sudėtingą inovacijų strategiją, ar paprastą projektą. Kalbėti apie tai neužtenka, reikia daryti.

Kokias pagrindines klaidas daro pradedantys inovacijų kūrėjai? Kokių klaidų esate pati padariusi? 

Esu padariusi daug su inovacijomis susijusių klaidų. Pavyzdžiui, pernelyg atsargiai vertinu, ilgai dvejoju, daryti ar nedaryti. Dabar dirbu ties vienu savo startuoliu ir vis negaliu apsispręsti dėl rinkos, bet čia ir yra didžiausia klaida, vietoje to, kad sugalvočiau mažus eksperimentus ir juos pasidaryčiau – dvejoju. Pavyzdžiui, su kitais projektais, tarkime, moterų inovacijų projektais, tai nebuvo to dvejojimo, mes žinojome, kokia yra problema, kad trūksta moterų ir tiesiog darėme. Tobulinome jau skrendantį lėktuvą.

Kitas dalykas, tai galbūt tobulos komandos laukimas. Tobuli partneriai iš dangaus nenukrenta. Reikiamus žmones galite surasti bendraujant, dalyvaujant įvairiose iniciatyvose, mokymuose, renginiuose. Trečioji klaida – investuotojų ieškojimas turint tik idėją. Iki investuotojų paieškos dar yra 101 žingsnis, kurį reikia padaryti. Paprastai tai kainuoja iki kelių šimtų eurų, kuriuos, jei jau sumanėte vystyti verslą – tai veikiausiai rasite. Investuotojams reikia įrodyti, kas veiktų, kas ne ir prieš nueinant pas juos atlikti pradinius paprastus eksperimentus.

O kokius tris dalykus išskirtumėte kaip būtinus sėkmingai idėjai?

Svarbiausia suprasti, kad net ne idėja lemia sėkmę, o pasiryžimas ir noras daryti bei eksperimentuoti. Antrasis dalykas – gebėjimas pritraukti skirtingus žmones su skirtingomis perspektyvomis, kurie padėtų vystyti ir praturtintų idėją. O trečiasis – nesėkmių nesureikšminimas. Dažnai žmonės po pirmos klaidos sustoja nusprendę, kad idėja nepavyko. Tiesa ta, kad dažnai bent 6 idėjos iš 10-ies būna prastos, tad suklydus 5-6 kartus – priartėsite prie geresnių idėjų ir teisingo kelio. Nesustokite!